uoslys

2 uoslỹs, -ė̃ smob. (4) K, Rtr, NdŽ, KŽ, BzBkXVIII245, (3) Š; N, L 1. Krz12, LVIV423 kas vis uostinėja: Tas veršis jau toks uoslỹs – paduok gert, tai kelis sykius da apuostinės, kol pradės siurbčiot Rs. 2. kas seka pėdsakus: Uoslys, pėdsakis Q499. O, iš jo geras uoslỹs Žž. 3. BŽ552,620, FrnW prk. kas sekioja, šnipinėja: Jisai buvo uolus rusų valdininkas, rodė visus uoslio gabumus A.Janul. Jos uosliai nespėjo susekti rš. 4. B756, CI52 prk. kurstytojas, pjudytojas.